Dažniausiai užduodami klausimai

Bet kokį vaizdą spaudoje galima išgauti, naudojant 4 pagrindines spalvas: žydrą (Cyan), purpurinę (Magenta), geltoną (Yellow) ir juodą (Key(black)). Dėl šios priežasties failai spaudoje turi būti ruošiami CMYK spalvų sistemoje.

CMYK reiškia keturias rašalo plokštes, naudojamas kai kuriuose spalvotuose spaudiniuose: žalsvai mėlyna, purpurinė, geltona ir juoda. CMYK modelis veikia iš dalies arba visiškai užmaskuodamas spalvas šviesesniame, dažniausiai baltame, fone. Rašalas sumažina šviesą, kuri kitaip atsispindėtų. Visi failai spaudoje yra ruošiami CMYK spalvų sistema.

RGB – spalvų sistema, sudaryta iš trijų spalvų: raudonos (red), žalios (green) ir mėlynos (blue), šios trys spalvos yra sumaišomos ir iš jų išgaunama bet kokia kita spalva. Šis spalvų modelis naudojamas skaitmeniniuose darbuose (ekranuose, monitoriuose) ir yra netinkamas naudoti spaudoje.

RGB spalvų modelis yra papildomas spalvų modelis, kuriame pagrindinės spalvos: raudona (R), žalia (G) ir mėlyna (B) sujungiamos tam, kad atkurtų daugybę kitų spalvų. RGB spalvų sistema failai spaudai nėra ruošiami – sistema skirta skaitmeniniams darbams.

RGB spalvų modelis naudojamas skaitmeniniuose darbuose (atvaizduojamuose ekranuose, monitoriuose), tuo tarpu vaizdai spaudoje išgaunami, naudojant CMYK spalvų dažus.
Ruošiant failą spaudai reikia naudoti CMYK spalvas, nes jei pateiksite failą su RGB objektais, jie automatiškai bus konvertuojami į artimiausias CMYK spalvas ir galutinis rezultatas gali neatitikti pageidaujamo.

CMYK spalvomis yra ruošiami tie failai, kurie bus naudojami spaudos darbams. RGB spalvų modelis yra skirtas tik skaitmeniniams darbams. Jeigu failą, kuris yra paruoštas RGB spalvomis naudosite gaminti spaudai, jis automatiškai bus konvertuojamas į artimiausias CMYK spalvas, kas gali neatitikti Jūsų norimo rezultato.

Tai spalvų sistema, naudojama spaudoje, kuomet nepakanka CMYK spalvų erdvės. Pantone spalvos renkamos iš specialios Pantone spalvų paletės, pagal kurią yra maišomi dažai, naudojami spaudoje. Pantone spalvos suteiks išskirtinumo, bet greičiausiai ir pabrangins Jūsų gaminį.

Pantone spalvų sistema yra puikus pasirinkimas tada, kai CMYK spalvomis nėra galimybės perteikti norimos spalvos. Šios spalvos sukuria išskirtinumo spaudai ir yra renkamos iš specialios spalvų paletės.

Tai yra spalvingumo žymėjimas, kuris nusako spalvų skaičių spaudos lape. Pirmasis skaičius nurodo pirmą lapo pusę, antrasis – antrą lapo pusę.
Pvz: 4+0 reikštų 4 spalvas pirmoje lapo pusėje, kitoje lapo pusėje spaudos nėra (t. y. vienpusė spalvota spauda). 1+1 reikštų po vieną spalvą abiejose lapo pusėse (t. y. dvipusė nespalvota spauda).
Nurodant spalvingumą, reikėtų patikslinti ir tai, kokios bus naudojamos spalvos, pavyzdžiui, 5+1 gali reikšti tai, kad vienoje lapo pusėje būtų spausdinamos visos 4 CMYK spalvos + Pantone, o kitoje – viena iš CMYK spalvų arba tik Pantone.

Šis žymėjimas rodo spalvų skaičių spaudos lape. Pirmasis skaičius nurodo pirmąją, o antrasis skaičius – antrąją lapo pusę. 0 simbolizuoja tai, kad vienoje lapo pusėje spaudos nėra – vienpusė spalvota spauda (pvz: 4+0). Jei abiejose lapo pusėse yra spalvota spauda, tuomet 0 nėra rašomas (pvz: 4+4). Nespalvota spauda žymima kaip 1+0 (vienpusė spauda) arba 1+1 (dvipusė spauda).

Grafinių failų formatai skirstomi į rastrinius (taškinius) ir vektorinius. Rastrinėje grafikoje vaizdas būna sudarytas iš mažų taškelių (pikselių), kitaip nei vektorinėje grafikoje, kurioje vaizdas kuriamas iš vektorinių linijų.

Vektorinės grafikos failus nesudėtinga koreguoti, galima išdidinti iki reikiamo dydžio, neprarandant kokybės. Labiausiai tinka, kuriant detalius, aiškius kontūrus, linijas, turinčius objektus (šriftus, logotipus). Populiariausios vektorinės grafikos maketavimo programos: Illustrator, CorelDraw ir Affinity Designer.

Rastrinės grafikos failų kokybę spaudoje lemia pikselių kiekis ir rezoliucija, tiek didinant, tiek mažinant vaizdą kinta jo kokybė. Populiariausi rastrinių failų formatai: jpg, gif, png, tiff, bmp ir psd. Plačiausiai naudojama rastrinės grafikos programa – Photoshop.

Vektorinėje grafikoje vaizdas kuriamas iš vektorinių linijų, o rastrinėje – iš mažų taškelių (pikselių). Vektorinė grafika pasižymi tuo, kad ją galima koreguoti bei didinti neprarandant vaizdo kokybės. Dažniausiai vektorinei grafikai maketuoti yra naudojamos šios programos: Affinity Designer, Illustrator bei CorelDraw.

Rastrinė grafika pasižymi tuo, kad vaizdo kokybę lemia rezoliucija bei pikselių kiekis, todėl redaguojant vaizdą kinta jo kokybė. Dažniausiai naudojama rastrinės grafikos programa yra Photoshop, o failų formatai: jpg, psd, png, bmp, gif ir tiff.

Paprastais žodžiais tariant, spaudoje spalvų profiliai naudojami tam, kad ekrane matomos spalvos kuo labiau atitiktų spalvas galutiniame rezultate, t.y. spaudos gaminyje. Egzistuoja nemažai standartizuotų spalvos profilių, pvz. mūsų spaustuvėje naudojamas FOGRA spalvų profilis. Spalvų profiliai yra tiesiogiai susiję su atitinkama spausdinimo mašina ir naudojama popieriaus rūšimi spaudoje.

Spalvos profilio aprašas gali būti prisegamas (embedded) prie spaudos failų (tokių kaip: TIFF, JPEG, PNG, EPS, PDF, ir SVG) duomenų, bet tai nėra privaloma.

Vaizdas, kurį matome ekrane neretai gali kiek skirtis nuo gauto galutinio gaminio, dėl įvairių ekrano nustatymų. Spalvų profiliai yra naudojami tam, kad skirtumas tarp ekrane matomų ir galutiniame rezultate esančių spalvų skirtusi kuo mažiau.

Jei galutinis rezultatas spaudoje skiriasi nuo to, ką matote ekrane, spaudos faile, gali būti, kad dėl to kaltas Overprint režimas! Paprastai tariant, Overprint – tai vienos spalvos spausdinimas ant kitos, taip išgaunant trečią spalvą ar atspalvį jų susidengimo vietoje. Todėl spaudoje rekomenduojame vengti Overprint objektų, nebent tai būtų daroma tikslingai, siekiant gauti atitinkamą rezultatą. Tokiu atveju būtina susiderinti su mūsų vadybininkais. „Overprint preview“ – funkcija, leidžianti pasižiūrėti, kaip vaizdas turėtų atrodyti atspausdinus maketą, tačiau ji nėra 100% tiksli.

Pvz: Žydrą spalvą spausdinant ant purpurinės, su įjungta Overprint funkcija, spalvos susilies ir taps violetine. Tuo tarpu išjungus šią funkciją ir panaikinus po apačia esančią spalvą, žydra spalva išliks nepakitusi.

„overprint“ – kai vienas spalvotas objektas persidengia su kitu ir gaunamas naujas atspalvis. Toks spausdinimas dažniausiai yra naudojamas specialiems efektams išgauti, tačiau kasdieniniams spaudos darbams rekomenduojame šios funkcijos vengti arba prieš tai pasikonsultuoti su mūsų dizainerėmis, kadangi rezultatas gali neatitikti Jūsų lūkesčių.

Užlaida – atstumas nuo maketo krašto iki galutinio formato (po apipjovimo), kuri yra nupjaunama gamybos metu. Visi spaudai paruošti failai privalo turėti 2-5 mm užlaidas. Užlaidos būtinos, kai makete esantis grafinis vaizdas (fonas, iliustracijos, kiti dizaino elementai) siekia gaminio kraštus.

Pavyzdžiui, Jūsų gaminio galutinis formatas po apipjovimo turi būti A4 (210×297 mm), o užlaidos siekia 3 mm iš visų pusių, tai spaudai paruošto maketo išmatavimai turės būti – 216×303 mm.

Užlaidų nereikia tik tuo atveju, jeigu maketo fonas yra baltas ir nėra jokių elementų prie kraštų.

Užlaidos yra neatsiejama spaudos failų dalis. Tai yra tam tikras atstumas nuo maketo krašto, kuris yra paliekamas tam, kad po gamybos metu vykstančio apipjovimo gaminys būtų Jūsų pageidaujamo dydžio. Visi spaudos failai turi turėti 2-5 mm užlaidas išskyrus tuos atvejus, kai maketo fonas yra baltas, o prie kraštų nėra jokių elementų.

DPI – terminas dažnai naudojamas, kalbant apie spaudos failus, iššifruojamas kaip taškelių skaičius colyje (Dots per Inch), ir nusakantis spaudos failo rezoliuciją (arba kitaip – skiriamąją gebą).
Pvz: 10 dpi reikš, kad colyje (2,54 cm) ilgyje bus 10 taškų. Atitinkamai, 20 dpi failas turės 20 taškų eilutėje, 100 dpi – 100 taškų ir pan. Kuo didesnis dpi skaičius, tuo didesnė failo rezoliucija ir tuo aukštesnė spaudos kokybė.

DPI nusako spaudos failo rezoliuciją ir reiškia taškų skaičių colyje. Kuo didesnis DPI skaičius, tuo aukštesnė spaudos kokybė.

Standartiškai spaudoje naudojama 300 dpi rezoliucija, nes didesnės rezoliucijos žmogaus akis nesugeba apdoroti. Tam tikrais atvejais galima naudoti ir žemesnę rezoliuciją, pavyzdžiui, plačiaformatėje spaudoje, spausdinant tentus, į kuriuos bus žiūrima iš didesnio atstumo.

Spaudoje yra naudojama 300 dpi rezoliucija. Išskirtiniais atvejais, jei rezoliucija yra mažesnė, tačiau gaminys bus naudojamas žiūrėjimui iš didesnio atstumo – galima spaudą gaminti ir su mažesne rezoliucija.

Tvarkingai paruoštas spaudos failas turi būti:

• Failas turi būti pateiktas PDF formatu. (Nuotraukos gali būt pateiktos JPG/PNG/Tiff formatais)
• Sudarytas iš CMYK spalvų (arba “spot” spalvų jeigu taip yra suderinta).
• Turi turėti užlaidas jeigu gaminys bus supjaunamas į formatą.
• Makete turi būti prisegtas spalvos profilis atitinkantis spaustuvės spalvos profilį.
• Šriftai turi būti įterpti į PDF failą. (“embedded”).
• Maketo matmuo turi atitikti realų, galutinį gaminio matmenį.
• Gaminio lapai turi būti neišlankuoti, kiekvienas puslapis atskirai pateiktas į PDF puslapį.

• Spaudos failas turi būti paruoštas CMYK spalvomis;
• Maketo dydis turi atitikti norimo gaminio dydį;
• Spaudos failas turi būti pateikiamas PDF formatu;
• Failas turi turėti užlaidas;
• Kiekvienas gaminio lapas turi būti pateiktas į atskirą PDF puslapį;
• Naudojami šriftai turi būti įterpti į PDF failą.
• Makete turi būti prisegtas spalvos profilis.

Skaitmeninės spaudos būdas turi ne vieną privalumą, todėl šiuo būdu atspausdintus gaminius renkasi labai daug įmonių. Vienas iš didžiausių skaitmeninės spaudos privalumų – pateikti užsakymai atspausdinami greitai ir kokybiškai, todėl ji dažnai vadinama greita spauda. Be to, nereikia užsakinėti minimalaus gaminių kiekio, skaitmeninė spauda yra ideali mažų tiražų užsakymams – spausdiname vos nuo 1 vieneto. Skaitmeniniu būdu galime atspausdinti įvairių formatų gaminius, vienpusiu ar dvipusiu būdu, spalvotai ir nespalvotai. Be to, skaitmeniniu būdu atspausdintų gaminių maketai paruošiami greitai ir paprastai, nereikia naudoti sudėtingų, profesionalams skirtų programų. Spausdinant skaitmeniniu būdu taupomas laikas ir pinigai.

Skaitmeninė spauda – greita spauda. Šiuo būdu gali būti spausdinami tiek dideli tiek maži tiražai itin greitai ir kokybiškai. Skaitmeniniu būdų galima spausdinti norimu spalvingumu, dvipusę arba vienpusę spaudą, o maketai yra paruošiami lengvai ir greitai.

Šis spaudos būdas tinka didelio tiražo gaminiams nes šios spaudos technologijos didelį dalį tiražo kainos sudaro formų gamyba. Ofsetinės spaudos gaminiai turi geresnį detalių bei spalvų atkūrimą, bei platesnį popieriaus pasirinkimą.

Ofsetinė spauda yra puikus pasirinkimas didelio tiražo gaminiams. Spausdinant šiuo būdu galima rinktis iš plataus skirtingo popieriaus pasirinkimo. Ofsetinė spauda yra ypatinga tuo, kad spausdinant šiuo būdu yra pasiekiama itin aukšta kokybė, tikslus detalių atkartojimas bei išgaunama daugiau spalvų.

Plačiaformatė spauda, kaip pavadinimas ir leistų suprasti, yra skirta plataus formato gaminiams. Šie gaminiai yra spausdinami ant plataus, ruloninio popieriaus ar daugelio kitų medžiagų kas leidžia atspausdinti didelio formato darbus.

Plačiaformatė spauda yra naudojama gaminant plataus formato gaminius, kurie yra spausdinami ant ruloninio, plataus popieriaus ar kitų medžiagų.

Grafikos technika, trafaretinės spaudos būdas, kai piešiama tušu arba fotografuojama ant rėmelyje ištempto šilko ar metalinio tinklelio; apdorojus audinį, akytos vietos įtrinamos dažais ir popieriuje, stikle ar medyje padaromas atspaudas (taip kuriami estampai, plakatai, ekslibrisai).

Šilkografija yra spaudos būdas, kai ant paviršiaus yra uždedamas didesnis dažu sluoksnis, o tai sukuria kokybiškesnį rezultatą. Šilkografijos būdu galima spausdinti šviesias spalvas ant tamsaus pagrindo – jei norimos auks oar sidabro detalės.

Popieriaus gramatūra popieriuje nusako jo tankumą kvadratiniame metre gramais. Dažniausiai Europos regionuose matuojama “GSM” (grams per meter – g/m2) vienetais, kurie matuoja gramų skaičių viename kvadratinio metro popieriaus lape. Pvz.: 80gsm 1 m² popieriaus lapo svers 80 gramų.

Popieriaus gramatūra nusako popieriaus storį. Kuo didesnė popieriaus gramatūra – tuo jis yra storesnis. Dažniausiai Europoje popierius yra matuojamas “GSM” vienetais (g/m2), pagal “ISO 216” standartą.